pašėtrė

×pašė́trė sf. (1), pašė̃trė (2) Užv 1. žr. pašėtra 1: Šioj pašėtrėj malkos sausos Gr. 2. cirko, komediantų pasidaryta palapinė, vieta savo vaidinimams rodyti: Nė į vieną monininkų ir juokdarių pašėtrę neįžengė rš. ║ klajoklių, kareivių palapinė laikinai gyventi: Cigonai visus krūmus pašė́trių prisistatė Vdk. Priešakyje puiki pašėtrė didelio mistro srš.